Fejerverkai – vienas ryškiausių švenčių atributų, žavintis spalvomis ir garsais, tačiau kartu keliantis daug diskusijų dėl saugumo, aplinkos taršos ir gyvūnų gerovės. Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos šalių, fejerverkų naudojimas griežtai reguliuojamas teisės aktais, o miestuose galioja papildomi draudimai. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius teisės aktus, draudimų priežastis ir alternatyvas, leidžiančias švęsti atsakingai.
Teisės aktai Lietuvoje
Lietuvoje fejerverkų prekyba, laikymas ir naudojimas reglamentuojamas keliais pagrindiniais dokumentais. Pagrindinis – Civilinės saugos įstatymas ir su juo susiję poįstatyminiai aktai, kuriuos prižiūri Vidaus reikalų ministerija bei Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas. Fejerverkai klasifikuojami pagal pavojingumo kategorijas: F1 (mažiausiai pavojingi, leidžiami nuo 14 metų), F2 ir F3 (naudojami tik su leidimais), F4 (tik profesionalams).
Asmenims draudžiama naudoti fejerverkus be specialaus leidimo viešose vietose, ypač jei tai kelia grėsmę saugumui. Naujausi pakeitimai, įsigalioję pastaraisiais metais, sustiprino draudimus dėl triukšmo ir taršos. Pavyzdžiui, Aplinkos apsaugos agentūra pabrėžia, kad fejerverkai išskiria sunkiuosius metalus ir kietąsias daleles, kurios teršia orą ir vandenį. Be to, triukšmas viršija leidžiamas normas, kas ypač aktualu naktį.
Draudimai miestuose
Daugelyje Lietuvos miestų galioja Kvadratu.lt vietiniai draudimai, priimti savivaldybių tarybų. Vilnius, Kaunas, Klaipėda ir kiti didieji miestai draudžia fejerverkus senamiesčiuose, parkuose, prie gyvenamųjų namų ir kitose jautriose zonose. Pavyzdžiui, Vilniuje nuo 2019 metų draudžiama naudoti fejerverkus be mero leidimo per Naujuosius metus, išskyrus oficialius renginius. Panašūs apribojimai taikomi ir kituose miestuose: Kaune draudžiama šaudyti fejerverkus arčiau nei 100 metrų nuo ligoninių ar mokyklų.
Šie draudimai grindžiami keliomis priežastimis. Pirma, saugumas: kasmet fiksuojama traumų, gaisrų ir net mirtinų atvejų dėl netinkamo naudojimo. Antra, gyvūnų gerovė – triukšmas sukelia stresą naminiams gyvūnėliams, paukščiams ir laukinėms gyvūnijos rūšims. Trečia, aplinkosauga: po švenčių lieka šiukšlių, o oro tarša trumpam viršija normas. Mažesniuose miesteliuose draudimai švelnesni, bet visur reikalaujama laikytis atstumo nuo pastatų ir žmonių.
Alternatyvos ir atsakingas naudojimas
Nors draudimai riboja laisvę, jie skatina ieškoti alternatyvų. Populiarėja lazerių šou, dronų pasirodymai ir tylieji fejerverkai, kurie mažina triukšmą, bet išlaiko vaizdinį efektą. Oficialūs renginiai, organizuojami savivaldybių, leidžia mėgautis reginiu be rizikos. Asmenims, norintiems švęsti privačiai, rekomenduojama rinktis saugias vietas už miesto ir gauti leidimą.
Fejerverkų teisės aktai ir draudimai miestuose – tai balansas tarp tradicijų ir atsakomybės. Jie apsaugo žmones, gyvūnus ir aplinką, skatindami inovatyvius šventimo būdus. Laikydamiesi taisyklių, galime džiaugtis šventėmis be nemalonių pasekmių. Ateityje tikėtina, kad reguliacijos dar griežtės, atsižvelgiant į Europos Sąjungos aplinkosaugos direktyvas.